UAB Skandivita

Apie mus

Svarbiausia mūsų veiklos užduotis – nepriekaištinga kokybė.

Deginta mediena

Įmonę UAB Skandivita Lietuvoje įkūrėme 2018 metais

Iki tol, 10 metų, vykdėme projektus Švedijoje. Didelių ambicijų dėka, įmonę išauginome į kompetetingų profesionalų komandą. Svarbiausia mūsų veiklos užduotis – nepriekaištinga kokybė.

UAB Skandivita apima du gamybinius cechus: karkasinių namų gamybos cechą ir degintos medienos gamybos cechą. Abi veiklos testuotos, ieškota geriausių sprendimų, dėl to šiandien siūlome kokybiškas paslaugas bei produktus.

Karkasinių namų gamybos cechas.

 Karkasinių namų statyba vykdoma specializuotame ceche. Šie namai ekologiški ir šilti, greitai surenkami. Karkasiniai namai pelnytai yra pripažinti vienais iš ekonomiškiausių ir ekologiškiausių sprendimų, išsiskiriančių itin mažais eksploatacijos kaštais. Karkasinis namas – XXI amžiaus namas! Namų gamyboje naudojame degintą medieną. Kadangi renkamės tik kokybiškas medžiagas, nusprendėme degintos medienos dailylentes gaminti patys.

Degintos medienos gamybos cechas.

Degintos medienos paruošimo sprendimai – tai, kas laiko patikrinta. Mūsų įmonė siūlo ilgaamžę, išskirtinės išvaizdos, mažai priežiūros reikalaujančią produkciją.

„Shou Sugi Ban“ (ar Yakisugi) – senovinė japoniška eksterjero apdailos technologija, kurios pagrindas – medienos sudeginimas. Japonijos Okajamos prefektūroje tai iki šiol populiari tradicija. Mediena deginama, atvėsinama, nuvaloma ir ištepama natūraliu aliejumi. Gautas gaminys pasižymi ne vien savita estetiška išvaizda, bet yra atsparus ugniai, puvimui, vabzdžiams ir gali ilgai tarnauti . Degintą medį galima naudoti ne vien eksterjere, bet ir viduje – apdailai, baldams.

Kodėl verta rinktis?

Technologija

Degintos medienos technologija padeda išsaugoti medienos pluoštą, pašalina kenkėjus ir pelėsį pritraukiančias maistines medžiagas.

Ilgaamžiškumas

Degintos medienos gaminiai tinkamai prižiūrint gali tarnauti net iki 80 metų.

Lankstumas ir patvarumas

Nesvarbu koks oras, deginta mediena tampa elastingesnė ir patvaresnė.

Unikalumas

Degintos medienos naudojimas interjere ir eksterjere – puiki galimybė sukurti išskirtinį stilių.

Ži­di­nių meist­ras pa­mi­lo me­dį

Li­nas Po­cius – že­mai­tis. Gi­mė ir au­go Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je Tel­šiuo­se. Jo se­ne­lis Ado­mas Pras­pa­liaus­kas bu­vo ama­ti­nin­kas. Da­rė pui­kius ži­di­nius. Li­nas nuo­la­tos bū­da­vo pri­jun­kęs prie se­ne­lio. No­riau kar­tu su juo dirb­da­vo prie ži­di­nių nei ruoš­da­vo pa­mo­kas.

Bai­gęs mo­kyk­lą no­rė­jo iš­mok­ti to­kio pat ama­to kaip se­ne­lis, bet jo­kia mo­kyk­la anuo­met ži­di­nių meist­rų ne­ren­gė. To­dėl nu­spren­dė pa­si­mo­ky­ti pas ge­rai ži­no­mą skulp­to­rių ir ži­di­nių meist­rą Vy­tau­tą Bal­sį. Jis ga­min­da­vo iš­skir­ti­nius vie­ne­ti­nius ži­di­nius iš mar­mu­ro ar gra­ni­to pa­gal už­sa­ky­mą.

Tie ži­di­niai bū­da­vo ne tik iš­skir­ti­nai gra­žūs, uni­ka­lūs, bet ir tech­no­lo­gi­niu po­žiū­riu pui­kūs, eko­no­miš­ki. Su­ge­bė­da­vo ­šil­dy­ti 150 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to gy­ve­na­muo­sius na­mus.

Li­nas ste­bė­da­vo, o kar­tais ir pa­dė­da­vo meist­rui kur­ti skulp­tū­ras, ku­rios pa­puoš­da­vo įmo­nių biurus bei vals­ty­bės įstai­gas.

Iš­mo­kęs ama­to, dvi­de­šimt­me­tis vai­ki­nas sva­jo­jo apie sa­vo vers­lą. Rei­kė­jo tik vie­no da­ly­ko už­si­dirb­ti pi­ni­gų vers­lo pra­džiai. To­dėl iš­vy­ko į Šve­di­ją. Įsi­dar­bi­no kar­ka­si­nius mo­du­li­nius na­mus ga­mi­nan­čio­je įmo­nė­je Stok­hol­me. Sva­jo­jo pa­dir­bė­ti po­rą me­tų ir grįž­ti Lie­tu­vą. Bet šir­dy­je įvy­ko per­vers­mas. Vai­ki­nas pa­mi­lo me­dį, ir pa­no­ro pa­ts ga­min­ti na­mus.

Dar­bas Šve­di­jo­je vie­toj po­ros pla­nuo­tų me­tų už­si­tę­sė vi­są de­šimt­me­tį. To­kiam su­dė­tin­gam vers­lui rei­kė­jo už­dirb­ti ge­ro­kai dau­giau pi­ni­gų ne­gu ži­di­nių meist­ro ama­tui. Be to, rei­kė­jo pa­čiam įgy­ti pa­tir­ties ir tech­ni­nių ži­nių, su­ži­no­ti tech­no­lo­gi­nių gud­ry­bių.

Il­ges­nis lai­kas pa­dė­jo ge­riau iš­mok­ti šve­dų kal­bą, pa­žin­ti ša­lį, ras­ti bū­si­mų in­ves­tuo­to­jų ir bū­si­mų klien­tų.

„Mei­lė me­džiui ir be­ga­li­nis no­ras to­bu­lė­ti ap­ver­tė ma­no gy­ve­ni­mą aukš­tyn ko­jom“, – šian­dien su­kū­ręs sa­vo vers­lą Lie­tu­vo­je sa­ko Li­nas Po­cius.

Su­kū­rė 20 dar­bo vie­tų

Sug­rį­žęs į Lie­tu­vą tris­de­šimt­me­tis vai­ki­nas ap­si­sto­jo Šiau­liuo­se. Čia ku­ria sa­vo gy­ve­ni­mą. Tik šiais me­tais pra­dė­jo veik­lą ir jo įkur­ta įmo­nė „Skan­di­vi­ta“.

Pa­go­jo kai­me esan­tys bu­vu­sios „Kel­mės sta­ty­bos“ pa­sta­tai pui­kiai ti­ko įgy­ven­din­ti jo vers­lo idė­ją. Iš­si­nuo­mojo 1300 kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­pas, jo­se įkū­rė mo­du­li­nių kar­ka­si­nių na­mų ga­my­bos ce­chą.

„Kel­mės sta­ty­bos“ di­rek­to­riaus ir sa­vi­nin­ko Al­bi­no Pa­lai­kio rū­pes­čiu iš­sau­go­ti bend­ro­vės pa­sta­tai, esan­tys ša­lia Kel­mės ir ge­ro Ry­gos – Ka­li­ning­ra­do ke­lio bei ne­to­li Kryž­kal­nio, kur pra­bė­ga au­tost­ra­da Vil­nius – Kai­pė­da, šian­dien pui­kiai tar­nau­ja įvai­riems vers­lams. Čia ga­my­bi­nes pa­tal­pas ir biu­rus įkū­rė 16 įmo­nių. Įdar­bin­ta 220 žmo­nių.

„Skan­di­vi­tos“ įkū­rė­jas Li­nas Po­cius, kaip ir dau­ge­lis ki­tų čia įsi­kū­ru­sių vers­lo įmo­nių va­do­vų, pla­nuo­ja pirk­ti pa­tal­pas. Ta­čiau kol kas yra pro­ble­mų dėl že­mės skly­pų, esan­čių po pa­sta­tais ir ša­lia pa­sta­tų. Sa­vi­nin­kas tu­rė­tų su­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, kad ga­lė­tų pa­stal­pas ir že­mės skly­pus par­duo­ti.

Jau­nas vers­li­nin­kas sun­kiai ra­do lai­ko po­kal­biui. Ne­ma­žai lai­ko pra­lei­džia už­sie­ny­je. Ieš­ko klien­tų ir už­sa­ko­vų. Po­kal­bio me­tu po­no Li­no min­tys jau skri­do į Če­ki­ją, ten ki­tą die­ną tu­rė­jo vyk­ti se­mi­na­ras. Nau­jų ga­li­my­bių ir nau­jų me­džia­gų paieš­ka – vers­lo ko­ky­bės ga­ran­tija.

„Per pa­ly­gin­ti trum­pą lai­ką su­bu­rė­me itin ga­bų, am­bi­cin­gą, bei di­džiu­lę dar­bo ir gy­ve­ni­mo pa­tir­tį tu­rin­tį ko­lek­ty­vą. Imo­nė­je šiuo me­tu dir­ba 20 dar­buo­to­jų. Iš jų dvi mo­te­rys. Jau­nus, pa­tir­ties ne­tu­rin­čius kel­miš­kius mo­ko pa­ty­ręs meist­ras Arū­nas. Ga­bes­niems su­tei­kia­me ga­li­my­bę iš­va­žiuo­ti pa­dir­bė­ti ir Šve­di­jo­je“, – pa­sa­ko­ja vers­li­nin­kas.

Už­sa­ky­mų tu­ri tre­jiems me­tams

Pa­go­jo kai­me įsi­kū­ru­sia­me „Skan­di­vi­tos“ ce­che su­ren­ka­mi mo­du­li­niai kar­ka­si­niai na­mai. Juos už­sa­ko įvai­rios įmo­nės, tu­riz­mo ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­tys vers­li­nin­kai, kal­nų sli­di­nė­ji­mo ba­zės, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bro­ke­riai.

Kol kas vi­si Kel­mė­je su­rink­ti na­mai ke­liau­ja į Šve­di­ją. Įmo­nė tu­ri di­džiu­lį už­sa­ky­mą. Per tre­jus me­tus tu­ri pa­ruoš­ti 6800 kvad­ra­ti­nių met­rų gy­ve­na­mo­jo plo­to. Na­me­lius už­sa­kė kal­nų sli­di­nė­ji­mo ku­ror­tas. Ži­no­ma, per tą lai­ką tu­rės įvyk­dy­ti ir ki­tų už­sa­ky­mų. Klien­tų paieš­ka nė­ra be­vai­sė. Jų at­si­ran­da vis nau­jų.

„Na­mą mes pa­sta­to­me nuo pa­ma­tų iki rak­tų, – pa­sa­ko­ja L. Po­cius. – Su vi­sa vi­daus ap­dai­la. Me­die­ną at­si­ve­ža­me iš Šve­di­jos. Kol kas neieš­ko­jo­me tin­ka­mos me­die­nos Lie­tu­vo­je. Kel­mės ce­che pa­ga­mi­na­me išo­ri­nes ir vi­di­nes sie­nas, jas su­ren­ka­me, su­nu­me­ruo­ja­me, su­pa­kuo­ja­me. Pas­kui krau­na­me į sunk­ve­ži­mius ir iš­ve­ža­me į Šve­di­ją. Ten pa­sta­to­me klien­tų nu­ro­dy­tuo­se skly­puo­se. Svar­biau­sias rei­ka­la­vi­mas sau – aukš­ta ko­ky­bė. Tuo­met ir už­sa­ko­vų ne­trūks.“

Už­sa­ko­vų po­rei­kiai – la­bai įvai­rūs. Ne­re­tai ten­ka įreng­ti iš­ma­niuo­sius na­mus. Klien­tai pra­šo, kad na­mų ap­švie­ti­mas, šil­dy­mo sis­te­ma bei mu­zi­ki­nis fo­nas bū­tų val­do­mi iš­ma­niuo­ju te­le­fo­nu.

Lie­tu­vos rin­kai ga­min­ti kar­ka­si­nių na­mų bend­ro­vė kol kas ne­ke­ti­na. Atei­ty­je kur nors ša­lia Kel­mės po­nas Li­nas ke­ti­na pa­sta­ty­ti apie pus­šim­tį na­me­lių tu­ris­tams. At­si­ras­tų dar dau­giau dar­bo vie­tų ap­tar­na­vi­mo sri­ty­je.

„No­riu su­kur­ti ne tik dar­bo vie­tų, bet ir už­siim­ti lab­da­rin­ga veik­la. Pa­dė­ti sun­kio­je si­tua­ci­jo­je at­si­dū­ru­siems žmo­nėms. Gal pa­rem­ti lė­šo­mis. Gal nu­vež­ti pa­pras­čiau­sių mal­kų. To­kiu bū­du at­si­dė­ko­čiau už ra­jo­no va­do­vų dė­me­sį ma­no vers­lui, – ku­ria pa­trio­ti­nius pla­nus jau­nas vers­li­nin­kas. – Bu­vau la­bai nu­ste­bin­tas, kai ce­che ap­si­lan­kė ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas And­ru­lis ir Kel­mės mies­to se­niū­nas Ro­mas At­ko­čai­tis. Jie įver­ti­no ku­ria­mų dar­bo vie­tų nau­dą ra­jo­nui. Sa­kė, jog ir ke­lios nau­jos dar­bo vie­tos su­tei­kia ra­jo­no žmo­nėms ga­li­my­bę dar­buo­tis gim­ta­ja­me kraš­te, iš­lai­ky­ti šei­mą. Pa­ža­dė­jo įreng­ti pri­va­žia­vi­mus, van­den­tie­kį ir pa­ge­rin­ti inf­rast­ruk­tū­rą vi­soms Pa­go­jo kai­me be­si­dar­buo­jan­čioms įmo­nėms.“

Ne­dar­bas – di­de­lis, ras­ti dar­buo­to­jų – sun­ku

Kur­da­mas įmo­nę ša­lia Kel­mės L. Po­cius ti­kė­jo­si ne­sun­kiai ras­ti dar­buo­to­jų. Kel­mės ra­jo­ne ne­dar­bas sie­kia 14 pro­cen­tų. Tai­gi, lū­kes­čiai tu­rė­jo pa­si­tei­sin­ti. Juo­lab, kad vers­li­nin­kas pa­si­ruo­šęs mo­kė­ti ne­blo­gus at­ly­gi­ni­mus – iš pra­džių apie 600 eu­rų, o vė­liau, ga­bes­niems ir nuo­šir­džiai dir­ban­tiems – iki 900 eu­rų.

De­ja, ge­ban­čių ir no­rin­čių dirb­ti žmo­nių at­si­ran­da la­bai ne­daug. „Atė­jęs į po­kal­bį dėl dar­bo žmo­gus pir­miau­sia klau­sia, koks at­ly­gi­ni­mas ir koks dar­bo gra­fi­kas. Net ne­si­gi­li­na, koks tai dar­bas, ar su­ge­bės jį tin­ka­mai at­lik­ti“, – ste­bi­si prie šve­diš­ko darb­da­vių ir dar­buo­to­jų bend­ra­vi­mo mo­de­lio įpra­tęs Li­nas.

Jo nuo­mo­ne, dar­buo­to­jas pir­miau­sia tu­ri my­lė­ti sa­vo dar­bą, ge­rai jį at­lik­ti, tuo­met ti­kė­tis ge­ro at­ly­gi­ni­mo ir pa­ska­ti­ni­mo.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ypač rei­kia ge­rų sta­lių. To­kiems spe­cia­lis­tams ne­gai­la mo­kė­ti ge­rą at­ly­gi­ni­mą. De­ja, sun­ku ras­ti ge­rų sa­vo ama­to meist­rų. Vers­li­nin­kas ti­ki­si, jog, įsi­bė­gė­jus įmo­nės veik­lai, į na­mus pra­dės grįž­ti sve­tur be­si­dar­buo­jan­tys kel­miš­kiai. Jei at­ly­gi­ni­mas skir­sis ne­daug nuo gau­na­mo už­sie­ny­je, šei­mas Lie­tu­vo­je pa­li­kę vy­rai įver­tins ga­li­my­bę dirb­ti gim­ti­nė­je ir gy­ven­ti su šei­ma, ma­ty­ti kaip au­ga jų vai­kai. O vai­kai, ma­ty­da­mi, jog tė­čiai pa­kan­ka­mai už­dir­ba Lie­tu­vo­je, taip pat ne­gal­vos apie emig­ra­ci­ją.